Kiekvienais metais Lietuvos kultūros centrai turi galimybę dalyvauti konkurse Geriausių metų kultūros centro premijoms gauti, kurį organizuoja Kultūros ministerija. Jame vertinama kultūros centrų paskutinių penkerių metų aktyvi, kūrybiška, novatoriška veikla. Premijos savivaldybių kultūros centrams skirtos Kultūros ministro įsakymu, siekiant skatinti jų kūrybingą veiklą, pagerbti darbuotojus. Kultūros centrai buvo vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą bazę. Komisija vertina, kaip puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, edukacinę, pramoginę veiklą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą.
„Nors 2020-ieji buvo kupini sudėtingų iššūkių, šie kultūros centrai iššūkiuose įžvelgė galimybes ir sutelkė visas jėgas, kad kultūrinis pulsas regionuose nenutrūktų net ir nelengvomis aplinkybėmis. Kultūros centrų veikla pandemijos sąlygomis tapo puikiu pavyzdžiu, kaip kūrybiškumas, lankstumas ir atvirumas naujovėms bei pokyčiams padeda įveikti net sunkiausią laikotarpį“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
„Labai noriu pasidžiaugti už visus metus buvimo šalia, kurie man atvėrė akis ir aš pamačiau, kokie Dievo apdovanoti ir turtingi savo vidumi, originaliomis idėjomis, profesiniu smalsumu, kūrybingi, atkaklūs darbuotojai mane supa. Manoji širdis labai džiaugiasi ir aš dėkoju visiems už sukurtą grožį, darnų akordą, išraiškingą žodį, grakštų šokio žingsnį, pagarbą istorijai ir už buvimą kartu!“, – sako Veliuonos kultūros centro direktorė Violeta Grabauskienė.
Pasak direktorės, Veliuonos kultūros centras įsikūręs viename vaizdingiausių ir istoriškai turtingiausių panemunės miestelių. Kultūrines veiklas labai įtakoja gausus istorinis palikimas, kuris įpareigoja puoselėti, aktualizuoti ir skleisti protėvių bei promočių sukauptą tautosakinį paveldą. Unikalus kraštovaizdis ir įvairios kultūrinės iniciatyvos vilioja ir džiugina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistus. Pagarba istorijai ir ateities vizijos – pagrindinės kultūros centro veiklos kryptys.
Gražiai saugomas ir ugdomas pagyvenusiųjų šokių kolektyvas „Veliuonietis“, kuris savo veiklą skaičiuoja nuo 1964 m. ir į Veliuoną parskraidino „Aukso paukštė“ apdovanojimą. Savo klausytoją turi vokalinė grupė „Veliuonietis“. Vienas pirmųjų Jurbarko rajone ir Lietuvoje dvarų kultūrą ėmėsi populiarinti istorinių šokių grupė „Saltare festum“. Ir sportinių šokių studija, ir unikali tradicinė (nes groja tik moterys) kapela „Margi blynai“, ir folkloro duetas „MUDI“, atliekantis išskirtinai tik brolių A. ir J. Juškų užrašytas dainas, nauja susikūrusi „Veliuonos kapelikė“, akordeonininkių ansamblis, solistas N. Mačėnas – visi mėgėjų meno kolektyvai atskleidžia kultūros centro atvirumą ir siekį prisitaikyti prie bendruomenės saviraiškos poreikių. Atgiję istoriniai Veliuonos personažai įnešė dar daugiau unikalumo ir autentiškumo, o išdykėlė veikėja Pelė Aniceta (lėlė) savo filosofinėmis įžvalgomis ir pastabomis nuginkluoja net didžiausius skeptikus.
Profesionaliai rengiamos vizualaus meno parodos bei organizuojami renginiai – respublikinis tradicinių amatų, šokių ir dainų festivalis „Veliuonos kadrilis“, brolių A. ir J. Juškų užrašytų dainų konkursas, valstybinės šventės bei kt., atskleidžia kūrybingo, nebijančio iššūkių darbuotojų kolektyvo pasirengimą.
Geriausiam aukščiausiosios kategorijos kultūros centrui skiriama 90 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija, geriausiam pirmosios kategorijos kultūros centrui – 70 BSI, geriausiam antrosios kategorijos kultūros centrui – 50 BSI dydžio premija.
Komentuoti