Tikėtina, kad juridiniai ir fiziniai asmenys suvokia, kiek duomenų patenka mokesčių administratoriaus akiratin ir kaip jų visuma sudaro savotišką dėlionę. Iš pateiktų mokesčių deklaracijų, bankų teikiamos informacijos, trečiųjų asmenų ataskaitų apie sudarytus sandorius, suteiktą paramą, Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų, šiuos duomenis išanalizavus už ketverių metų laikotarpį, mokesčių administratorius įvertina kiekvieno juridinio asmens mokumą, finansinį pajėgumą gebėti toliau tęsti veiklą ir išlaikyti darbuotojus.
Tikslas tikrai kilnus ir priemonės adekvačios. Tačiau vis dar gaji nuomonė – geriau niekam neužkliūti, o ypač mokesčių administratoriui. Kita vertus – dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai pateiktos deklaracijos ir finansinės ataskaitos yra parengtos nekvalifikuotai, įmonių vadovai neanalizuoja, ar ataskaitos neatskleidžia blogos finansinės būklės.
Pirmiausia analizuokite patys
Akivaizdu, kad kiekviena įmonė savo duomenis – kiekvieną mėnesį uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas – turėtų periodiškai analizuoti, prognozuoti veiklos pelningumą. Žinoma, pasitaiko ir nenumatytų sunkumų, tačiau įmonės veiklos vystymosi tendencijas tikrai įmanoma įvertinti.
Visgi neretai ir sąmoningai pabloginama įmonės padėtis, vien galvojant, kaip visais įmanomais būdais sumokėti mažiau mokesčių: įsigyjant įmonės vardu nekilnojamojo turto, kuris neuždirba jokių pajamų, o tik formaliai įteisintas įmonės vardu, siekiant susigrąžinti pirkimo pridėtinės vertės mokestį ir įmonei priskirti su to turto išlaikymu susijusias sąnaudas, nurašant reikšmingas remontų sumas per vienerių metų laikotarpį, nors galbūt šio remonto vertė turėjo didinti suremontuoto turto įsigijimo savikainą ir tik per nusidėvėjimo laikotarpį lygiomis dalimis turėjo būti pripažinta sąnaudomis.
Tai tik keletas pavyzdžių – kiekvienas juridinis asmuo mokesčių mokėtojas turi ir įdomesnių bei išskirtinių reikšmingų sandorių, kurie gali stipriai iškreipti įmonės veiklos duomenis, jeigu bus tinkamai neapsvarstyta, kaip geriausia būtų juos įtraukti į apskaitą.
Mokesčių administratorius stebi
Be to, reikia pripažinti, kad yra vis dar gajus šešėlis versle. Pajamų registruojama tik tiek, kad būtų oficialiai matomas šioks toks pelnas. Arba pajamos slepiamos visais įmanomais būdais, o sąnaudos apskaitomos visos – tuomet ir veiklos pelningumas menkas. Šie verslo atstovai ypatingai bijo mokesčių administratoriaus dėmesio.
Todėl galima dar kartą priminti – mokesčių administratorius stebi visas įmones, o inspekcijos programinė įranga veikia taip, kad įvertinus keletą aspektų susidaro vaizdas, ar šis mokesčių mokėtojas dar gyvybingas ir ar dar yra vilties jam išsaugoti veiklą. Svarbu pažymėti, kad iš pateiktų pridėtinės vertės, pelno mokesčių deklaracijų duomenų, išanalizavus ir metinių finansinių ataskaitų skaičius bei kitą informaciją, kurią valdo VMI, nusprendžiama – perspėti šį mokesčių mokėtoją, ar ne.
Kartais tenka matyti, kad įmonė dešimt ar daugiau metų veikia nuostolingai ir niekaip nebankrutuoja. Detaliau panagrinėjus jos duomenis ir pamačius, kad savininkas ar vadovas vis skiria jai piniginę injekciją, natūraliai kyla klausimas – kam tokia įmonė jam reikalinga?
Svarbi finansinių ataskaitų kokybė
Dažniau smulkiojo ir kiek rečiau vidutinio verslo atstovai vis dar nepakankamą dėmesį skiria metinių finansinių ataskaitų kokybei arba tai supranta per vėlai, kai jau nebepavyksta pataisyti padėties. Todėl pirmiausia reikėtų išsiugdyti įprotį analizuoti kiekvieno veiklos mėnesio duomenis – pelningumą, mokumą, įsiskolinimo lygį, ypač valdant pirkėjų skolas. Nuolat tai darant, bus mažiau tikėtina, kad mokesčių administratorius perspės apie tykantį bankroto pavojų.
Taip pat nekokybiškos finansinės ataskaitos ilgam gali sugadinti reikalus – praktiškai visiems ateinantiems metams. Kai mokesčių deklaracijų duomenys yra labiau „mobilūs“, vieną mėnesį apyvarta pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje gali būti nedidelė, o kitą – jau reikšminga.
Finansinės ataskaitos yra viešos ataskaitos, kurių duomenis analizuoja ir verslo partneriai. O nuo pastarųjų vertinimo taip pat priklauso jūsų verslo sėkmė – ar gausite mokėjimo atidėjimą, ar jus vertins kaip patikimą ir gyvybingą bei tvarų verslą.
Pandemija ypač apnuogino finansinių ataskaitų sudarymo neraštingumą, kai nuostolių patyrusios įmonės, kurios laiku neištaisė susidariusios kritinės nuosavo kapitalo būklės, negavo valstybės paramos. Ir kaltinti čia galima tik pačius save – tų įmonių vadovus ir apskaitą tvarkančius asmenis.
Vertins ir perspės kas ketvirtį
Vasarą jau pradėjusi veiklą Ankstyvojo perspėjimo sistema darbą tęs ir toliau. Periodiškai kas ketvirtį duomenys bus analizuojami ir nustatomos naujos įmonės, kurios turi galimybę gauti valstybės pagalbą dėl verslo gyvybingumo išsaugojimo.
Yra sudarytos sąlygos perspėtiems juridiniams mokesčių mokėtojams kreiptis į VšĮ „Versli Lietuva“ ir „vieno langelio“ principu gauti svarbiausią informaciją, leisiančią apsispręsti, kuria kryptimi toliau judėti – išsaugoti verslą, pasinaudojant pagalbos priemonėmis, pradėti restruktūrizavimo procesą ar inicijuoti bankrotą ir taip išvengti dar didesnių krizių.
Komentuoti