Vaistai nuo skausmo – vartojame juos ir „profilaktiškai“?

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė teigia, kad kamuojant skausmui, nemaža dalis žmonių pirmiausiai ieško pagalbos vaistinėje, tačiau neteisingai sau paskyrus vaistus galima ir nusigydyti, todėl nereikėtų vengti konsultacijos su medikais.

„Pavyzdžiui, 50-metis vyras savaitę savarankiškai gėrė vaistus nuo kairės rankos skausmo galvodamas, kad tai peties sąnario uždegimas. Bet kai atsidūrė ligoninėje ištiktas infarkto, paaiškėjo, kad šis skausmas buvo priešinfarktinės būklės simptomas. Kitas vyriškis, kažkada turėjęs stuburo traumą, nutarė, kad jam vėl paūmėjo seniai turėta išvarža. Kai jis vis tik kreipėsi į gydytoją, paaiškėjo, kad skausmas plito iš didelės opos skrandyje. Dar vienas jaunas vaikinas vis pirko įvairius vaistus galvos skausmui malšinti, kol atsidūrė ant operacinio stalo su prakiurusia skrandžio opa. Šie atvejai rodo, kad vaistai nuo skausmo turi būti vartojami atsakingai“, – pavyzdžius iš savo darbo vaistinėje pasakoja ji.

Pagal trukmę skausmas skirstomas į ūmų ir lėtinį. Ūmus skausmas gali būti dantų, galvos, ausų, mėnesinių, potrauminis. Šio skausmo malšinimui tinka visi nereceptiniai analgetikai. Lėtinio skausmo valdymas – kur kas sudėtingesnis. Gydytojas, atsižvelgdamas į diagnozę, parenka receptinius vaistus nuo skausmo derindamas juos su kitais, atsižvelgdamas į gretutines ligas, taip pat skirdamas reguliarias fizioterapines procedūras ir mankštas.

„Deja, dauguma pacientų patys nusprendžia, kokie analgetikai jiems tinkamiausi ir kaip dažnai juos vartoti. Dar blogiau, kai vaistai nuo skausmo geriami ne pagal paskirtį. Pasitaiko atvejų, kai pacientai prašo šių vaistų kaip „profilaktinės priemonės nuo uždegimo“, vos pajutę pirmuosius paprasto virusinio peršalimo simptomus. Kartais būna sunku įtikinti, kad norint užkirsti kelią virusui, reikia pagulėti lovoje, leisti organizmui nugalėti virusą, pagerti arbatų, o jų prašomi vaistai nebent numalšins galvos skausmą“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.

Geriant vaistus nuo skausmo, reikia atkreipti dėmesį į galimą jų šalutinį poveikį bei gretutines ligas. Kaip vieną iš saugiausių vaistų vaistininkė įvardija paracetamolį, kuris neblogai nuskausmina, o šalutinis poveikis kepenims pasireiškia tik jo perdozavus. Pagal vaisto aprašą, per 24 valandas negalima išgerti daugiau nei 8 tablečių, tačiau K. Šnirpūnienė rekomenduoja vartoti ne daugiau kaip 2 tabletes vienu metu ir ne dažniau kaip 3 kartus per dieną.

„Visi kiti nereceptiniai vaistai nuo skausmo turi mažesnį ar didesnį šalutinį poveikį skrandžiui, todėl jei pacientą kamuoja padidintas skrandžio rūgštingumas, jis turi skrandžio erozijų ar yra buvusi opaligė, o vaistus skausmui malšinti tenka vartoti keletą dienų, rekomenduoju tuo pačiu metu pavartoti ir vaistus, saugančius skrandį nuo padidinto rūgštingumo. Ypač klastingi būna galvos skausmui malšinti skirti sudėtiniai vaistai, į kurių sudėtį įeina aspirinas“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Vyrauja mitas, jog jei vaistas skausmui malšinti bus kapsulės arba į raumenis leidžiamo vaisto formos, tai jis neturės šalutinio poveikio skrandžiui. Deja, minėtas šalutinis poveikis lieka net ir šiuo atveju. Vienintelis leidžiamo į raumenis vaisto privalumas – greitesnė veikimo pradžia.

„Dar vienas šalutinis analgetikų poveikis – kardiologinis. Šį poveikį gali turėti ir daugelio senyvo amžiaus žmonių pamėgtas diklofenakas. Ar šalutinis poveikis pasireikš, priklauso ir nuo to, kaip ilgai ir kokiomis dozėmis bus vartojamas vaistas. Analgetikai, kurie turi stipresnį šalutinį poveikį širdžiai, skiriami vartoti saugiomis dozėmis ne ilgiau kaip dvi savaites“, – aiškina K. Šnirpūnienė.

Pasak vaistininkės, nemaža dalis pacientų jau žino, kad į daugumos cheminių sudėtinių vaistų nuo peršalimo sudėtį įeina paracetamolis, todėl kitų analgetikų tuo pačiu metu vartoti negalima. Perdozavimo pavojus atsiranda, kai neatidžiai perskaitomas vaisto aprašas arba skausmas būna ypač stiprus, pavyzdžiui, danties.

„Jei skausmas tikrai toks stiprus, kad geriant vaistus nuo skausmo tinkamomis dozėmis ir intervalais vis tiek labai skauda, siūlau nerizikuoti perdozuoti vaistų, o geriau ieškoti skubios gydytojo pagalbos“, – pataria ji.

Anot K. Šnirpūnienės, dalis žmonių, norėdami negerti analgetikų, kenčia skausmą tol, kol jis tampa ypač stiprus. Jei žinoma, kad be vaisto skausmas nepraeis, geriau jį išgerti, kol skausmas dar nėra labai stiprus – taip analgetikas suveiks greičiau ir neprireiks didelių jo dozių.

„Jei gydytojas paskyrė vartoti vaistus ne tik skausmui malšinti, bet ir kaip priešuždegiminę priemonę, svarbu netrumpinti vartojimo laikotarpio ir nemažinti paskirtos paros dozės, kitaip bus pasiektas tik laikinas nuskausminantis poveikis, bet nebus numalšintas uždegimas“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ūmiam, bet nestipriam skausmui malšinti ne visada reikalingi geriami vaistai nuo skausmo, kartais kur kas saugiau pasirinkti vietinio poveikio vaistus arba tiesiog permąstyti, kodėl šiuos vaistus tenka gerti taip dažnai.

„Dantų skausmą gerai malšina gvazdikėlių eterinis aliejus, taip pat burnos skalavimo skysčiai su nuskausminančiomis medžiagomis, chlorheksidinu, be to, verta kartą per metus apsilankyti profilaktiniam patikrinimui pas odontologą. Nugaros skausmui, jei jis nelėtinis, verta išbandyti vietinius pleistrus ar tepalus, taip pat aptarti su gydytoju, kokią mankštą reiktų kasdien daryti, kad sustiprėtų nugaros raumenys, kaip padidinti savo fizinį aktyvumą“, – rekomenduoja vaistininkė.

Patyrus traumą, pasak K. Šnirpūnienės, kartais užtenka šaldymo ir vietinių tepalų. Mėnesinių skausmus malšina ant pilvo uždėti šildantys kompresai. Galvos skausmo atsikratyti kartais užtenka pavalgyti, atsigerti vandens, atsipalaiduoti ir sureguliuoti savo dienotvarkę.