Nacionalinio vėžio instituto Galvos–kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja Otilija Kutanovaitė pabrėžia, kad tiek ligoniai, tiek pirminės sveikatos priežiūros specialistai (šeimos gydytojai, odontologai, burnos higienistai) yra atsakingi už vėlyvą ar ankstyvą burnos vėžio diagnostiką.
„Viena vertus, ligoniai dažnai nevertina pakitimų burnoje kaip vėžio, nes, pavyzdžiui, niekada nėra girdėję apie tokį susirgimą arba tiesiog labai bijo, neigia, kad kažkas ne taip, nors ir įtaria, kad tai rimtas susirgimas. Taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kada ligonis nesikreipia į gydytoją dėl socialinių veiksnių – gyvena atokioje vietovėje iš kur nuvykti į polikliniką gan komplikuota, ar tuo metu piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis. Taip pat retas kuris lankosi pas odontologą ar higienistą kas pusmetį, kaip rekomenduojama burnos ertmės higienai palaikyti. Jei laikytumėmės tokių rekomendacijų, suteiktume progą specialistui įvertinti ne tik dantis, bet ir burnos ertmės gleivinę, galbūt, atrasti priešvėžinius pakitimus“, – kalbėjo O. Kutanovaitė.
Apie ligą gali įspėti nedidelis skausmingas gleivinės sukietėjimas ar opelė, kuri laikui bėgant ne užgyja, bet vis didėja. Kitas svarbus burnos vėžio simptomas – padidėję pažandžių ar kaklo limfmazgiai. Į šiuos limfmazgius, esančius arčiausiai šalia burnos, pirmiausia ir plinta burnos vėžys. Apie piktybinį naviką taip pat gali įspėti skausmingumas ar jausmas, kad kažkas stringa gerklėje, kramtymo ar rijimo sutrikimai, sunkumai judinant žandikaulį ar liežuvį, liežuvio ar kitų burnos sričių aptirpimas, žandikaulio tinimas, dėl kurio dantų protezai nebesilaiko arba pasidarė nebepatogūs.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad pastebėję neįprastus simptomus dažnai klientai nerimauja ir delsia kreiptis į specialistus. „Pirmiausia daugelis užsuka pasikonsultuoti į vaistinę, tikisi, kad tai nieko rimto ir problemą pavyks išspręsti patiems. Visuomet pasiteiraujame, kiek laiko klientai jaučia šiuos simptomus, jeigu jie užsimena, kad jie tęsiasi jau kurį laiką, stengiamės padrąsinti klientus, nuraminti ir pasiūlyti kreiptis į specialistus. Džiaugiamės, kad taip kartais pavyksta prisidėti prie ankstyvesnės ligų diagnostikos“, – sako farmacininkė.
Žmonės raginami namuose reguliariai apžiūrėti burną ir atkreipti dėmesį į neįprastus pokyčius, ypač jeigu pastebi, kad šie pakitimai neišnyksta jau kurį laiką. Prie ankstyvos diagnostikos prisidėti gali ir reguliarūs vizitai pas odontologą.
Su didesne burnos vėžio rizika susiduria rūkantys ir dažniau alkoholį vartojantys žmonės, todėl išvengti ligos gali padėti ir žalingų įpročių atsisakymas.
Pastebėjus neraminančius simptomus burnoje ar kaklo srityje svarbu nedelsti ir kuo skubiau pasikonsultuoti su gydytoju, ankstyva diagnostika užtikrina efektyvesnį gydymą.
Komentuoti