Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai.
Tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų balandį dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre“ bei galimai neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla „Klaipėdos hospise“. Tyrimą nuspręsta pradėti po to, kai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento bei Sveikatos apsaugos ministerijos buvo gautas VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ 2020 m. balandžio 19 dienos patikrinimo aktas. Įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, prokuroro nutarimu tyrimo dalis dėl šių nusikalstamų veikų buvo nutraukta, nes nustatyta, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo bei neteisėtos juridinio asmens veiklos.
Tyrimo duomenimis, kaltinamieji, galimai veikdami išvien ir, įtariama, siekdami nuslėpti tikrąsias VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ pajamas bei 17-ai asmenų suteiktas paslaugas, nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. balandžio galimai apgaulingai tvarkė centro buhalterinę apskaitą. Įtariama, kad kaltinamieji minėtojo centro buhalterijoje galėjo neužregistruoti daugiau nei 40 tūkst. eurų, gautų už keliolikai centro pacientų suteiktas sveikatos ir priežiūros paslaugas. Manoma, kad šiai nusikalstamai veikai nuslėpti vadovai išrašė galimai fiktyvias sąskaitas faktūras, pagal kurias „Klaipėdos hospisui“ nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. gruodžio tariamai suteikė asmens sveikatos ir priežiūros paslaugų už daugiau nei 36 tūkst. eurų.
Įtariama, kad vienas iš vadovų, norėdamas nuslėpti galimai apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą,panaudojo kitą savo vadovaujamą bendrovę – „Klaipėdos hospisas“. Tyrimo duomenimis, šios bendrovės vardu jis su dalimi „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ pacientų galimai sudarė sutartis, neva šiems buvo suteiktos „Klaipėdos hospiso“ paslaugos. Pagal šias sutartis viešosios įstaigos pacientai sumokėjo „Klaipėdos hospisui“ daugiau nei 40 tūkst. eurų, nors realiai jiems paslaugas teikė „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“. Tokiu būdu gautos piniginės lėšos, priklausančios viešajai įstaigai, buvo užregistruotos „Klaipėdos hospiso“ buhalterinėje apskaitoje.
Surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad kaltinamieji pasisavino „Klaipėdos hospiso“ sąskaitoje buvusias lėšas. Skaičiuojama, kad vadovai galėjo pasisavinti 30 tūkst. eurų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Baudžiamasis kodeksas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tas, kas vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
