Minėta įmonė Šiaulių apygardos prokuratūros ir Šiaulių apskrities policijos akiratyje atsidūrė praėjusių metų pabaigoje, kai buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštas, kuriame buvo pateikti duomenys, keliantys įtarimą dėl galimo aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo. Įžvelgus nusikalstamos veikos požymius, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d.
Aplinkosaugininkai, atlikdami planinį šios įmonės taršos mokesčių patikrinimą, jo metu surinko duomenų, kad bendrovė nuo 2018 m., įtariama, nesilaikė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, nebevalė buitinių ir gamybinių nuotekų, o jas perdavė nuotekų tvarkytojams.
Be to, jie pastebėjo duomenų nesutapimą. Kiekvienais metais didėjančios įmonės gamybos apimtys, taip pat augantis požeminio vandens sunaudojimas ir gamybinių bei buitinių nuotekų sumažėjimas bei paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką padidėjimas buvo pagrindas prielaidai, jog įmonė neteisėtai ir slapta per lietaus nuotekų išleistuvą leidžia neišvalytas buitines ir gamybines nuotekas.
Nuo 2018 m. įmonės išleistas lietaus nuotekų kiekis, užfiksuotas debitomačiu, buvo ženkliai didesnis, lyginant su nustatytu kritulių kiekiu. Pareigūnai įtaria, kad į gamtą 2018-2019 metais galėjo būti išleista beveik 19 tūkst. m3 neišvalytų gamybinių ir buitinių nuotekų, jas leidžiant kaip lietaus nuotekas.
Kratos metu įmonės veiklavieteje buvo įvertinta nuotekų tvarkymo sistema bei įranga, paimti nuotekų mėginiai bei dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui.
Bendrovei gresia ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir didžiulės mokestinės prievolės – didesnio tarifo mokesčiai ir aplinkai padarytos žalos atlyginimas.
Komentuoti