Nors dėl pablogėjusios sveikatos pati šimtametė negalėjo pasidalinti savo ilgaamžiškumo paslaptimi, dukra Laima pasakojo, kad giminėje beveik visos moterys buvo ilgaamžės. Dar prieš penkerius metus ir pati Anė didelių sveikatos problemų neturėjo. Buvo akyvi – pati ir į parduotuvę apsipirkti nueidavo, ir į mišką grybų pasirinkti. Tik pastaruosius dvejus metus intensyvesne jos priežiūra rūpinasi dukra, pas kurią ji šiuo metu ir gyvena.
Tris vaikus užauginusi Anė buvo savamokslė vyrų kirpėja, tačiau dukra Laima prisimena, kaip mama važiuodavo į kaimus ir moterims cheminį plaukų šukavimą daryti. Dar būdama moksleivė plaukus moterims kirpdavo ir pati Laima. Kaip ji pati sako, tikriausiai visa į mamą.
Iki aštuonerių metų Anė gyveno Palėkiuose (Smalininkų sen.), tačiau šeimai gyvenamąją vietą teko dažnai keisti dėl tėčio, kuris tuo metu buvo Lietuvos pasienio policininkas. Tik po karo jis pradėjo darbą Smalininkų girininkijoje. Tuo tarpu mama per karą buvo išvežta į Tilžę priverstiniams darbams karo ligoninėje atlikti. Būtent čia, Tilžėje, jie susipažino ir susituokė.
Sulaukusią tokio garbingo jubiliejaus Anę rugpjūčio 8 d. sveikino ne tik giminės ir artimieji. Smalininkų evangelikų liuteronų parapijos vardu sveikinimus šimtametei skyrė kunigas Mindaugas Kairys, Smalininkų bendruomenės vardu – Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus ir kiti šio miestelio bendruomenės nariai.
Komentuoti