„Šiuo antruoju etapu daugiausia tvarkėme bažnyčios vidų: restauravome sienų tinką, sieninės tapybos ir lipdybos dekorą (konsekracinius kryžius), vidaus laiptus, metalinius elementus, stalių gaminius ir medinio vargonų choro turėklus, taip pat restauravome, dažėme kryžminius skliautus, remontavome langus ir angokraščius“, – vardijo atliktus darbus Vytautas Liubinas, Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas.
Tačiau prieš žvalgantis po padarytus darbus, išsaugosiančius šį vertingą statinį ateičiai, vertėtų prisiminti ilgą bažnyčios istoriją.
Veliuonos parapija – viena pirmųjų Žemaitijoje
Veliuonos parapiją ir bažnyčią 1421 m. įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai buvo viena pirmųjų parapijų Žemaitijoje. Veliuona tapo religiniu (dekanato) centru. 1421 m. birželio 22 d. Vytautas Didysis išplėtė fundaciją, dovanojęs žemių su valstiečiais aukštutinėje ir žemutinėje Veliuonos miesto dalyse. Vėliau šalia esančius kaimus bažnyčiai dovanojo karalienė Bona, kunigaikščiai Zigmantas Vaza, Jonas Kazimieras.
XV a. Zigmanto Pirmojo Barzdotojo privilegijos tekste rašyta, kad bažnyčia buvo mūrinė ir stovėjo ant „aštraus“ kalno. Rašytiniuose šaltiniuose minimas 1616–1642 metais bažnyčioje vykęs didelis remontas, kituose šaltiniuose ši data nurodoma kaip naujos bažnyčios statybos metai.
1644 m. sausio 10 d. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius.
XVII a. pabaigoje didžiojo Lietuvos etmono ir Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Paco iniciatyva bažnyčia buvo suremontuota: atstatytas ir paaukštintas bažnyčios bokštas su kupolu ir geležiniu kryžiumi, jo priekyje pastatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra, raudonomis čerpėmis uždengtas stogas, bažnyčios skliautai išdažyti žvaigždėmis. Vėliau bažnyčia dar daugybę kartų buvo remontuota.
Rimto remonto jai prireikė po I pasaulinio karo, nes jo metu buvo sudaužytas bažnyčios bokštas, pramušti skliautai, išdaužyti puošnūs stiklai. Tuoj po karo bažnyčia buvo suremontuota, vidus išbalintas.
1920 metais apskardintas bažnyčios bokšto kupolas, pakabinti varpai. Dailininkas Petras Kalpokas atnaujino seną didžiojo altoriaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslą, kitais savo paveikslais papuošė bažnyčią 500 metų jubiliejui.
Bažnyčia buvo dažyta ir aliejiniais dažais
Nepaisant visų minėtų remontų, laikas gerokai paveikė Veliuonos bažnyčią. Ankstesniais metais tvarkant bažnyčios pamatus ir fasadus atkreiptas dėmesys ir į vidaus sienų tinką, o taip pat – į kitos vidaus įrangos situaciją. Sienų tinkas pasirodė besąs labai blogos būklės: paveiktas drėgmės, atšokęs, paviršius daug kur suaižėjęs, silpnai besilaikantis, atsisluoksniavęs. Skliautų lipdiniai suskilinėję, praradę cementaciją. Ne ką geriau atrodė ir grindys, mediniai laiptai, vedantys į chorą ir pan.
Tačiau prieš imantis šių darbų teko įvertinti ne tik laiko, drėgmės bei šalčio, bet ir netinkamų ankstesnių remontų padarytą žalą. Atlikus polichrominius tyrimus nustatyta, kad XIX–XX a. daug kartų remontuojant bažnyčią buvo nuvalyti pirminiai dažymo sluoksniai, sunaikinant polichrominį dažymą, dekorą. Sienų, piliastrų, piliorių apdailos buvo pertinkuotos cementiniu skiediniu, perdažytos aliejiniais dažais. Zonduojant sienas kai kur užfiksuota net 8–10 dažymo sluoksniai.
„Todėl planuojant Veliuonos bažnyčios darbus esminis tikslas buvo visų laikotarpių išlikusių vertingųjų savybių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas“, – pasakojo V. Liubinas.
Atliekant darbus buvo laikomasi rekomendacijų Veliuonos bažnyčios interjero spalvas pasirinkti tokias, kokios buvo XVII a. viduryje, kai sienos buvo dažytos ochra, skliautai – šviesia ochra, taip pat numatyta konservuoti ir restauruoti XVII a. pabaigos piliastrų dekoro fragmentus su konsekracijos kryžiais, kurie galėjo būti nutapyti bažnyčios pašventinimo proga. Po šių darbų Veliuonos bažnyčia pasitinka lankytojus atsinaujinusi, šviesesnė, jaukesnė. Ir, kas svarbiausia, atkurtas ir ateičiai išsaugotas jos ankstesnis vaizdas.
Veliuonos Švč. M Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios dalies vidaus sienų ir dalies lubų tvarkybos (remonto, restauravimo) darbų projekto autorė Daina Vanagaitė – Garbanovbienė. Darbus atliko rangovas – UAB „Telšių meistras“.
Darbai finansuoti iš „Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) programos“. Visa 2018 – 2020 metais atliktų darbų kaina yra 420,7 tūkst. eurų. Iš jų valstybės biudžeto lėšos sudarė 74,4 proc., Jurbarko rajono savivaldybės – 25,6 proc.
2020 metais objektui baigti buvo skirta 141,33 tūkst. eurų. Iš jų 7,6 tūkst. eurų skyrė Jurbarko rajono savivaldybė.
Bažnyčios restauravimo darbai bus tęsiami ir toliau. 2021 metais numatyta atlikti darbus pagal naują projektą presbiterinėje bažnyčios dalyje. Bus skelbiamas konkursas rangovui parinkti.
Komentuoti