Siūloma suteikti notarams teisę atlikti nuotoliniu būdu visus notarinius veiksmus, išskyrus tuos, kurių dėl jų pobūdžio neįmanoma arba sudėtinga atlikti nuotoliniu būdu, t. y. testamentų tvirtinimą, oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų ir asmeninių testamentų priėmimą saugoti, fakto, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinimą.
Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu. Tokiu atveju jis informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas notaro biure. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas.
Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad notaras nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus gali, jeigu: užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes bei įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Svarstomu projektu taip pat siūloma nustatyti, kad notarai turėtų imtis priemonių, kad būtų: užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.
Notarinių veiksmų atlikimo nuotoliniu būdu vieta būtų laikoma notaro biuro buvimo vieta. Taip pat siūloma, kad notaras galėtų atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, naudodamas elektronines priemones, taip pat ir asmenims, esantiems užsienyje.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų liepos 1 d.
Komentuoti