Kodėl Lietuvos kariuomenei reikia daugiau vietos treniruotėms?
Poligono plėtros poreikis tiesiogiai susijęs su divizijos sukūrimu ir didėjančiu NATO sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje. Paprastai kalbant, divizijos pilnas operacinis pajėgumas nėra galimas, jeigu vienetai neturi kur treniruotis – lygiai tas pats galioja ir sąjungininkų buvimui Lietuvoje, kadangi viena iš esminių jų buvimo sąlygų yra realių treniruočių galimybių sudarymas.
Tauragės poligono plėtra į Jurbarko rajoną padės patenkinti augančius rezervo karių rengimo poreikius, o tai kritiškai svarbu bendram šalies gynybiniam pasirengimui ir parengties lygio išlaikymui. Tai sumažins esamų teritorijų apkrovą ir užtikrins efektyvesnį pratybų grafiką.
Nors kartais teigiama, kad kaimyninėse šalyse poligonų yra mažiau, Latvija ir Estija turi didesnius mokymo laukus pagal šalies plotą, nors jų kariuomenės yra kur kas mažesnės nei Lietuvos.
Geopolitinė būtinybė
2014 metais prasidėjusi Rusijos agresija prieš Ukrainą peraugo į didžiausią invaziją nuo Antrojo pasaulinio karo ir atskleidė realias grėsmes regionui. Lietuva turi 700 km sieną su Baltarusija ir 300 km su Rusija.
Didžiausi Lietuvos kariniai poligonai išdėstyti aplink valstybės perimetrą – Pabradė, Rūdninkai, Tauragė ir būsimas poligonas Pietų Lietuvoje, Kapčiamiesčio apylinkėse. Toks poligonų išdėstymas leidžia sumažinti Lietuvos pažeidžiamumą ir užtikrinti strategiškai svarbių teritorijų gynybą.
Kokia veikla vyks naujame poligone
Tauragės karinio poligono paskirtis yra apibrėžta įstatymu ir nėra keičiama. Šioje teritorijoje ir toliau bus rengiamos Lietuvos kariuomenės karinių vienetų bei NATO sąjungininkų manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Jų metu bus naudojamos tik imitacinės priemonės ir šaudmenys. Kovinio šaudymo pratybos nebus vykdomos, šaudyklos nebus įrengiamos.
Naująją poligono teritoriją Jurbarko rajone sudarys tik valstybiniai miškai – privatūs sklypai į poligono ribas nepatenka.
Aplinkosauga – prioritetas
Lietuvos kariuomenės poligonai taip pat yra ir erdvės, kuriose nuosekliai įgyvendinami aplinkos apsaugos bei gamtos išsaugojimo reikalavimai. Karinis rengimas šiose teritorijose vykdomas atsakingai, gynybos poreikius derinant su aplinkosaugos principais.
Visuose Lietuvos kariuomenės poligonuose veikla organizuojama laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, aplinkosauginių normų bei tarptautinių įsipareigojimų. Prieš planuojant ir vykdant karines pratybas atliekami poveikio aplinkai vertinimai, įvertinamos galimos rizikos gamtai, numatomos prevencinės ir kompensacinės priemonės.
Ypatingas dėmesys skiriamas saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei ir natūralioms buveinėms. Karinių pratybų metu ribojamas judėjimas jautriose vietose, atsižvelgiama į paukščių perėjimo, gyvūnų migracijos laikotarpius, taikomi sezoniniai veiklos apribojimai. Kai kuriose poligonų teritorijose netgi susiformuoja vertingos natūralios buveinės, kurios dėl ribotos žmogaus veiklos išlieka mažai paveiktos.
Lietuvos kariuomenė taip pat įgyvendina nuolatinę aplinkos būklės stebėseną: atliekami dirvožemio, vandens ir augalijos tyrimai, stebimi galimi taršos šaltiniai, reguliariai tvarkomos pratybų metu paveiktos teritorijos. Pasibaigus intensyvioms pratyboms, teritorijos atkuriamos – surenkamos atliekos, šalinami galimi pavojingi likučiai, vykdomi pažeistos aplinkos atkūrimo darbai.
Svarbią vietą užima ir bendradarbiavimas su aplinkosaugos institucijomis, savivaldybėmis bei mokslininkais. Keitimasis informacija ir ekspertinėmis žiniomis leidžia užtikrinti, kad karinė veikla būtų vykdoma atsakingai ir skaidriai, o aplinkos apsaugos sprendimai – pagrįsti moksliniais duomenimis.
Lietuvos kariuomenė siekia, kad nacionalinio saugumo stiprinimas būtų neatsiejamas nuo atsakomybės už aplinką. Poligonų veikla planuojama taip, kad būtų išsaugota gamta, užtikrintas tvarus teritorijų naudojimas ir sudarytos sąlygos ateities kartoms.
Poligono veikimo metu tam tikrų nepatogumų tikėtinai gali patirti tiek kariai, tiek vietiniai gyventojai, tačiau nepatogumai bus laikini ir ganėtinai trumpi. Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, tačiau jis nebus nuolatinis, ribojantis įprastą kelių naudojimą.
Gyventojų sąmoningumas ir daromi kompromisai – svarbus indėlis į saugesnę Lietuvą, kurį valstybė itin vertina.
Teritorijos prieinamumas gyventojams
Poligonas nėra uždara karinė teritorija. Kai pratybos nevyks, jame bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti vadovaujantis lankymosi taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose.
Medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimas (medžioklė) bus leidžiamas vadovaujantis suderintu grafiku su poligono vadovybe, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą.
Informavimo sistema
Kaip ir iki šiol, gyventojai apie visas planuojamas pratybas bus informuojami iš anksto. Pratybų grafikai ir toliau bus skelbiami informaciniuose stenduose prie pagrindinių įeigų į poligono teritoriją, taip pat teikiami savivaldybės administracijai ir Valstybinių miškų urėdijai. Informacija bus nuolat atnaujinama.
Lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklės taip pat bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono, kad gyventojai žinotų, kaip saugiai elgtis teritorijoje.
Finansinė nauda savivaldybėms su poligonams
Savivaldybėms su poligonais kasmet bus skiriama tiesioginė gynybos biudžeto dalis, proporcinga karinių teritorijų dydžiui.
Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento. Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto bus skiriama iki 5 mln. eurų per metus. Taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas ir investicijų pritraukimas.
Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.
Pilietinio pasipriešinimo mokymams numatoma ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui mokyklose – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.
Savivaldybėse su poligonais taip pat bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga. Tai reikš papildomas darbo vietas ir kompetencijų ugdymo galimybes vietos bendruomenėse.
Saugumo garantijos ateičiai
Tauragės poligono plėtra Jurbarko rajone yra ilgalaikė investicija į Lietuvos ir NATO Rytų flango saugumą. Tai užtikrins, kad mūsų šalis galės tinkamai rengti savo kariuomenę ir priimti NATO sąjungininkus, kurie, reikalui esant, gins Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą.
Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite www.kam.lt/duk/taurages-poligonas
Atsakymų neradus, gyventojai gali kreiptis el. paštu poligonas@kam.lt
LR Krašto apsaugos ministerijos informacija
Komentuoti