Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, tai svarbus sprendimas tiek nacionaliniam saugumui, tiek regionų stiprinimui. „Karių rengimas turi vykti nuosekliai ir nenutrūkstamai. Kartu siekiame, kad kariuomenės buvimas kurtų pridėtinę vertę vietos bendruomenėms – per infrastruktūrą, darbo vietas ir bendrus projektus“, – sako ministras.
Tauragės rajone poligono ribos nesikeis, taip pat nebus keičiama poligono paskirtis, kuri įtvirtinta įstatyme. Poligone ir toliau vyks tik karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos, o ginklai ir karinė technika bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis.
Planuojamoje plėtros teritorijoje yra saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų – Kaskalnio geomorfologinis draustinis bei Melno sutartimi nustatytos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos atkarpa. Todėl saugant šias vertybes karinė veikla bus vykdoma laikantis griežtų aplinkosaugos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimų. Be to, Lietuvos kariuomenė taip pat įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą teritoriją Jurbarko rajone.
Poligono plėtra atneš tiesioginės naudos ir vietos bendruomenei, kadangi stiprinamas bendradarbiavimas su savivaldybėmis, kuriose veikia ar bus steigiami poligonai, tarp jų ir su į Jurbarko savivaldybę plečiamu Tauragės poligonui. Tam bus skiriama gynybos biudžeto dalis. Naudų paketas bus nukreiptas socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai, investicijų pritraukimui, savivaldybių, atsparumo, civilinės saugos, pasirengimo, taip pat sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimui.
Tauragės karinio poligono įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas Vyriausybei, o galutinį sprendimą dėl poligono plėtros Jurbarko rajone šį pavasarį priims Seimas.
LR Krašto apsaugos ministerijos informacija
Komentuoti