Atsisveikinti su šiuo išskirtiniu, savo kraštą ir jos istoriją labai mylėjusiu Vytautu Urbanavičiumi susirinko gausus jo artimųjų, draugų, bendradarbių ir Skirsnemunės bendruomenės narių būrys.
„Jurbarko rajono garbės pilietis, habilituotas daktaras, vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, archeologijos patriarchas, plastinės rekonstrukcijos pradininkas Lietuvoje, dokumentinių filmų kūrėjas, atradėjas, šiandien atguls amžino poilsio savo gimtojoje Skirsnemunėje“, – tokiais žodžiais atsisveikino kalbą Skirsnemunės kapinėse pradėjęs rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius dar kartą dėkojo už begalinę meilę Skirsnemunei, jos istorijai, norą ištyrinėti Skirsnemunės pilies liekanas.
„Šios temos skambėjo Vytauto lūpose mūsų susitikimuose Vilniaus jurbarkiškių sambūriuose, šias temas mes aptarėme ir paskutinio mūsų pokalbio, kaip vėliau paaiškėjo, atsisveikinimo pokalbio metu. Visų Jurbarko krašto žmonių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Mielas Vytautai, Jūsų atminimas visuomet išliks mūsų širdyse“, – atsisveikinimo metu kalbėjo S. Mockevičius.
Vytauto Urbanavičius mokslinė biografija ypač plati. 1984–1989 m. dalyvavo tyrinėjant Vilniaus katedros požemius, 1988–2001 m. pradėjo, vykdė bei koordinavo tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, parengė prielaidas Valdovų rūmų atkūrimui. Įsisavinęs dokumentinio portreto atkūrimo pagal kaukolę metodiką, pirmasis Lietuvoje ėmė kaupti antropologinę medžiagą, atkūrė per du šimtus grafinių ir daugiau kaip tris dešimtis skulptūrinių įvairių laikotarpių žmonių tipų ir istorinių asmenybių portretų (Barboros Radvilaitės, Kristijono Donelaičio, Pilypo Ruigio ir kt.). Buvo vienas žinomiausių šios srities specialistų Baltijos jūros regione. 1990 m. buvo pakviestas į Estijos prezidento Konstantino Pätso palaikų paieškų ir grąžinimo į Tėvynę ekspediciją, o 2005 m. už svarų indėlį į ekspedicijos sėkmę Estijos prezidento buvo apdovanotas Marijos žemės kryžiaus ordinu. 1993 m. dalyvavo Latvijos prezidento Karlio Ulmanio kapo paieškų ekspedicijoje Turkmėnijoje, dirbo identifikuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto ir Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos palaikus Vilniaus katedroje. 1994 m. vadovavo Vilniaus Tuskulėnų dvaro parke palaidotų stalininio teroro aukų kapavietės tyrimuose, kartu su teismo medicinos ekspertais ėmėsi aukų identifikavo, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Vytautas Urbanavičius mirė šių metų sausio 22 d. Jo paties pageidavimu urna su palaikais palaidota gimtinėje jo gimimo dieną – liepos 3 d.
Komentuoti