Minėjimas prasidėjo iškilminga ir tylia gaida – susirinkusieji tylos minute pagerbė visus žuvusius kare, paaukojusius gyvybes už Ukrainos ir visos Europos saugumą. Po šios rimties akimirkos nuskambėjo Lietuvos bei Ukrainos valstybiniai himnai, simbolizuojantys nenutrūkstamą dviejų tautų brolybę. Ypatingai jautriai skambėjo Jurbarke gyvenančių ukrainiečių mergaičių pasirodymas. Jų atlikta daina „Vaikai be karo“ tapo simboliniu priminimu apie skaudžiausią konflikto kainą ir taikos siekį, nepalikusiu abejingų salėje esančių žiūrovų.
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius dėkojo kiekvienam už paramą ir bendrystę – „Per visą šį laiką jurbarkiečiai parodė savo širdis, priimdami nuo pačios pirmos dienos ukrainiečius, padėdami ir remdami jų buvimą čia bei siųsdami paramą į Ukrainą. Ačiū kiekvienam iš Jūsų už prisidėjimą ir paramą. Kiekvienas puikiai žinome, kad pergalė tikrai bus, o Jūsų palaikymas bei parama sunkiu metu yra labai svarbi.“
Renginio metu didelis dėmesys skirtas praktinei pagalbai ir bendruomeniškumui. Mažosios Lietuvos kultūros centras oficialiai perdavė surinktą humanitarinę pagalbą Jurbarko rajone įsikūrusiai ukrainiečių bendruomenei. Šis gestas dar kartą įrodė, kad vietos organizacijų ir gyventojų susitelkimas išlieka aktyvus bei kryptingas.
Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalyvis ir Parlamento gynėjas Eugenijus Žukauskas perdavė Ukrainos kariuomenės padėką Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariui Alvydui Stalgiui.
Kultūrinę vakaro dalį praturtino parodos „Vidinis pasaulis“ pristatymas. Ekspozicija lankytojams leido iš arčiau pažvelgti į kūrėjų išgyvenimus, emocines būsenas ir viltį, kuri išlieka net ir tamsiausiu karo laikotarpiu.
Vakaro kulminacija tapo režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis“ (2016 m.) peržiūra. Šis kūrinys šiandien įgauna dar gilesnę prasmę – tai ne tik kinematografinis liudijimas apie kasdienybę karo šešėlyje, bet ir duoklė pačiam režisieriui, tragiškai žuvusiam Mariupolyje 2022-aisiais metais.
Renginys „Su pergalės viltimi“ tapo ne tik prisiminimo vakaru, bet ir platforma, skatinančia nepamiršti Ukrainos kovos bei tęsti visokeriopą paramą iki pat pergalės.
Komentuoti