Susirinkime dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai, Viešvilės ir Smalininkų seniūnijų seniūnai, Viešvilės seniūnaičiai, Viešvilės bendruomenių vadovai ir nariai, Jurbarko gyventojai, jurbarkiečiai šauliai.
Susitikimo metu atsakyta į gyventojų klausimus apie vietos kelių ir infrastruktūros gerinimo sąlygas, gyvūnų gausos reguliavimą bei kitus aktualius klausimus. Dalis gyventojų diskusijos metu pažymėjo, kad yra pasiruošę prisiimti nepatogumus dėl valstybės saugumo.
„Stipri kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Rusijos keliamos grėsmės verčia Lietuvą sparčiai stiprinti gynybinius pajėgumus, o Tauragės poligono išplėtimas yra gyvybiškai svarbus siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos kariuomenei treniruotis ir iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją. Suprantame, kad toks sprendimas kelia klausimų vietos bendruomenėms. Džiaugiamės, kad susitikimas su gyventojais įvyko konstruktyviai – išgirdome bendruomenės nuomonę ir atsakėme į kylančius klausimus. Dialogas su bendruomenėmis mums yra prioritetas“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
Tauragės poligoną planuojama išplėsti 2710 ha – vien tik Jurbarko rajono teritorijoje. Tauragės rajone poligono ribos išliktų nepakitusios. Bendra poligono teritorija siektų 6398 ha. Į plėtros teritoriją patenka 1 draustinis, 1 rezervato buferinė zona ir 1 kultūros vertybių objektas. Teritorijoje privačių žemės sklypų ir gyventojų nėra.
„Lietuvos kariuomenės stiprėjimas tiesiogiai siejasi su sąlygomis treniruotis. Susitikimas su Jurbarko rajono bendruomene parodė, jog vietiniai gyventojai supranta saugumo iššūkius, o mūsų užduotis lygiagrečiai yra kuo mažiau apriboti gyventojų įprastą gyvenimą išlaikant aukštą kovinę parengtį“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras.
Poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu. Čia vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, kovinis šaudymas nevyks.
Gyventojai bus iš anksto informuojami apie pratybas – bus skelbiami grafikai ir įrengti informaciniai stendai. Kai pratybos nevyks, teritorija bus prieinama gyventojams: bus galima lankytis, grybauti, uogauti. Gyvūnų populiacijos reguliavimas nėra uždraustas – jis vyks poligono karinio viršininko nustatytu grafiku.
Sprendimai bus priimami tik po diskusijų su savivalda, toliau tęsiant diskusijas su vietos gyventojais. Galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros priims Seimas 2026 metų pavasarį.
„Dėkoju visiems dalyvavusiems už konstruktyvią diskusiją, už konktrečius klausimus. Artimiausiu laiku susitiksime su mūsų bendruomenės grupėmis, detaliau kalbėsimės apie jų poreikius ar lūkesčius dėl poligono plėtros, tęsime aktyvias diskusijas su Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ekononmikos ir Inovacijų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija. Didžiuojuosi mūsų krašto gyventojais, kurie labai aiškiai suvokia poligono svarbą ir pasitiki Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos sprendimais„, – apibendrindamas diskusiją kalbėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Aplinkosauga – prioritetas
Kariniuose poligonuose galioja tie patys Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos reikalavimai kaip civilinėse teritorijose. Lietuva kartu su NATO sąjungininkais taiko griežtas aplinkosaugos priemones.
Poligone nebūtų vykdomi plyni miško kirtimai. Išplėtus poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone.
Gyvūnų populiacijos reguliavimas (medžioklė) bus leidžiama suderinus su poligono viršininku.
Nauda savivaldybėms ir gyventojams
Vyriausybė planuoja teikti maksimalią pagalbą savivaldybėms su poligonais. Kasmet bus skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto, proporcinga karinių teritorijų dydžiui. Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento. Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš KAM biudžeto bus skiriama iki 5 mln. eurų per metus. Taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas ir investicijų pritraukimas.
Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.
Pilietinio pasipriešinimo mokymams numatoma ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui mokyklose – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų. Savivaldybėse su poligonais bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga.
Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite: www.kam.lt/duk/taurages-poligonas
Jeigu gyventojai atsakymų nerado, kviečiame kreiptis el. paštu: poligonas@kam.lt
Komentuoti