„COVID-19 pandemija neigiamai paveikė paauglių ir studentų emocinę savijautą“, – teigiama Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, „Jaunimo linija“ ir „Vaikų linija“ parengtame pranešime. Palyginus su 2019 m. pavasario duomenimis, paauglių, patiriančių psichosocialinių sunkumų, padaugėjo (nuo 13 iki 18 proc.). 3 iš 4 paauglių išgyvena dėl ateities galimybių, 58 proc. – dėl finansinės padėties (Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras, 2020 m.).
Be to, savižudybių skaičius Lietuvoje tarp jaunų žmonių vis dar išlieka aukštas. Remiantis statistikos departamento duomenimis, tarp 15–29 m. jaunuolių, 2014–2019 m. savižudybės vidutiniškai sudarė 24,36 proc. nuo visų mirties priežasčių, o daugiausia jų buvo įvykdyta tarp 25–29 m. vyrų.
Patyčių kontekste 1994–2018 m. stebima gerėjanti tendencija – patyčias mokyklos aplinkoje patiriančių moksleivių skaičius sumažėjo 13 proc., o mokinių įsitraukimas į peštynes sumažėjo dvigubai (iki 9,9 proc.). Vis tik patyčios vis dar išlieka aktuali problema.
Labai aktuali paplitusi ir didėjanti paauglių rizikinga elgsena, t. y. psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Pagrindinės į „Jaunimo liniją“ skambinančiųjų temos yra santykiai, gyvenimo prasmė, psichikos problemos, savęs žalojimas ar savižudybės rizika, taip pat fizinė sveikata, o apie pusę skambinančiųjų į „Vaikų liniją“ yra paaugliai nuo 14 metų, kurių dažniausia pokalbiuose minima tema – savižudybė.
Posėdyje dalyvavę Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės ir darbo ministerijos atstovai informavo apie šiuo metu teikiamas paslaugas jaunimui, t. y. įvairi informacinė pagalba, vykdomos programos ir pan.
Dar šiais metais į „Jaunimo liniją“ planuojama priimti daugiau savanorių siekiant didinti atsiliepiamumą telefonu, laiškais ir susirašinėjimą internetu. „Vaikų linijoje“ ruošiamasi plėsti emocinės paramos susirašinėjant internetu teikimo apimtis.
Siekiant plėsti emocinės ir psichinės sveikatos paslaugas jaunimui, numatomos įvairios priemonės, tokios kaip savižudybių ankstyvojo atpažinimo ir tęstinės pagalbos sistemos tobulinimas, psichikos sveikatos raštingumo didinimas, stipresnė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, įvairesnė ir labiau prieinama psichologinė bei psichoterapinė pagalba ir kt.
Jaunimo organizacijos taip pat aktyviai dalyvauja prisidedant prie jaunimo psichikos sveikatos puoselėjimo ir artimiausiu metu planuoja patvirtinti jaunimo psichikos sveikatos problemas apžvelgiančią rezoliuciją bei pateikti savo siūlymus.
